Laisvasis universitetas

Gegužės 17 dieną, ketvirtadienį, 19 val., kavinėje „Kultūra“ (Kauno paveikslų galerija, K. Donelaičio g. 16) LUNI Kaunas kviečia į pirmosios knygos konkurso nugalėtojos, prozininkės ir slemerės Jurgos Tumasonytės paskaitą/pranešimą – Maištas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Po nepriklausomybės atgavimo, susikūrus naujam kapitalistinės visuomenės modeliui, rašytojo ir literatūros statusas valstybėje kardinaliai pasikeitė. Poetai, debiutavę dešimtmečio pradžioje, buvo generacija, kuri turėjo iš naujo susikurti savo – būsimų rašytojų – poziciją, vertybines nuostatas, idėjų raišką, polinkius ir išankstinį pasirengimą dalyvauti visuomenės gyvenime, socialumo neigimą arba teigimą. Pastarojo dešimtmečio kanonų provokacijos švelnesnės, debiutai nuosaikesni, tačiau taip pat galima atrasti „ėjimo prieš plauką“ atvejų.

Šios paskaitos tikslas: aptarti kaip manifestuojamas ir į ką vėliau išsigimsta 1990 – 2010 metais debiutuojančių poetų maištas.

Pasirinktas objektas lėmė literatūros sociologijos siūlomą tyrimo metodą. Čia svarbi prancūzų sociologo Pierre‘o Bourdieu teorija, kurioje jis, mėgindamas suderinti sociologinius ir estetinius meno aspektus, siūlo žiūrėti į literatūrą kaip vieną iš žaidimo erdvių – lauką, kurio raidos logiką remia vidiniai mechanizmai ir savitos taisyklės – saviįteisinimo principai. Meninis laukas pasižymi autonomiškumu, o pagrindiniai jo dalyviai – simbolinių prekių kūrėjai, produktai ir vartotojai.

LUNI Kaunas kviečia visų sričių specialistus ir mėgėjus, čilintojus ir hipsterius aktyviai jungtis ir dalyvauti ketvirtadienio (05 17) vakaro užsiėmime.

https://www.facebook.com/events/321697057900561

Antradienį, balandžio 17-tą dieną 18 val., jau ne kartą luniečių lankytoje VU KHF penktojoje auditorijoje (Muitinės g. 8, įėjimas pro arką) Lietuvos energetikos instituto doktoranto Andriaus Slavicko paskaitoje bus supažindinama su branduolinio ginklavimosi istorija bei branduolinių ginklų technologijomis.

Branduolinėmis ginklavimosi varžybomis paprastai vadinamas TSRS ir JAV lenktyniavimas branduolinių užtaisų skaičiumi šalto karo laiku. Tačiau, branduoliniui ginklui plintant tarp valstybių, branduolinio ginklavimosi varžybos 9-ajame dešimtmetyje pasikartojo ir tarp dviejų kitų ideologinių priešininkų – Indijos ir Pakistano. Tai rodo didėjančią branduolinio ginklo panaudojimo tikimybę plečiantis valstybių, turinčių atominę amuniciją, ratui. Dėl šios priežasties siekiama apriboti branduolinių ginklų plitimą į valstybes be šio ginklo.

Šia aktualia tema siekiama atkreipti dėmesį į vis didėjančią valstybių militarizaciją ir globalinį ginklavimąsi, kuris, tikėtina, gali duoti ypač neigiamų dividendų.

Atsižvelgiant į paskaitos populiarumą, bus galima rengti antrą, tęstinę paskaitą, specializuojantis į Irano, Izraelio, PAR, Pakistano, Indijos ir Kinijos branduolinio ginklavimosi specifiką.

Renginys facebook’e – https://www.facebook.com/events/334977179895908/

LUNI Kaunas kviečia į filmo “Howl“ („Staugsmas“) peržiūrą pagal garsią ir radikalią Alleno Ginsbergo poemą

Ketvirtadienį (2012-04-08) VDU Politologijos mokslų fakultete (Gedimino g. 44, 202 auditorija) 18 val. LUNI Kaunas kviečia į juostos “Howl” peržiūrą.
Allenas Ginsbergas (1926-1997) – bene ryškiausia bytnikų kartos figūra, legendinio „Staugsmo“ autorius. Poemoje autorius pasmerkia kapitalizmo įsigalėjimą, prisitaikėliškumo triumfą ir genijų su(si)naikinimą Jungtinėse Valstijose.

„Regėjau geriausius savo kartos protus sunaikintus beprotybės, dvesiančius iš bado isteriškus nuogus,
besivelkančius juodukų kvartalais priešaušriu ieškančius pasiutusio kaifo,
angelagalvius hipsterius, liepsningai trokštančius senovinio dieviško prisijungimo prie žvaigždžių generatoriaus nakties mechanizmuose,
tuos, kurie skurde apiplyšę įdubusiom akim apsinešę sėdėjo ir rūkė vaiduokliškoj butų be karšto vandens tamsoj, sklandė virš miesto stogų kontempliuodami džiazą“ (vertė Marius Burokas)

„Staugsmas“ yra 2010 m. eksperimentinio pobūdžio filmas, sukurtas Rob Epstein. A. Ginsbergą vaidiną James Franco. Filmas tiria bytniko Alleno Ginsbergo gyvenimą, darbus, pakilimus, nuopolius. Nevienalytis siužetas apima tiek pagrindinį filmo subjektą, tiek istorinius įvykius.

Filmą ir Alleną Ginsbergą trumpai pristatys filosofas Gintautas Mažeikis ir socialinis aktyvistas, vertėjas Kasparas Pocius. Po peržiūros siūloma temą pratęsianti diskusija.

2011 m. leidykla „Kitos knygos“ išleido Alleno Ginsbergo poezijos rinktinę „Staugsmas, Kadišas ir kiti eilėraščiai“.

Naudingos nuorodos:

http://www.youtube.com/watch?v=ytEORri27xE
http://www.youtube.com/watch?v=MVGoY9gom50
http://www.youtube.com/watch?v=MVGoY9gom50

Renginys facebook’e – https://www.facebook.com/events/305550199513484/

Kokios išankstinės nuostatos gali padėti bendrauti su kitos kultūros žmogumi, o kokios – trukdyti? Ar žmogus iš „išsivysčiusios“ valstybės gali būti naudingas, nuvykęs į „neišsivysčiusią“? O galbūt atvirkščiai?

O jeigu procesas juda abiejomis kryptimis, ar verta jo imtis? Kiek apskritai įmanomas skirtingų kultūrų žmonių susipažinimas, jei išeitiniai taškai – nebendramačiai?

Ko gali išmokyti ir išmokti vakarietis, nuvykęs į skurdų kraštą, kuriame tik pusė gyventojų moka skaityti ir rašyti, o tauta atrodo gyvybinga ir jauna, nes beveik visi vyresnieji – išmirę? Kurioje gyvenama šiandiena, nes individualaus rytojaus dar nėra ir galbūt nebus? Kurioje laikrodžio skaičiai „2:50“ reiškia „dabar dvi valandos“, o laukimas eilėje trunka pusę dienos?

Šiuos ir kitus klausimus kels bei savo įspūdžiais iš akistatos su Mozambiko kaimelio gyventojais ir darbo Nhamatandos mokytojų rengimo koledže pasakos filosofijos studentė Julija Tuleikytė VU Kauno humanitariniame fakultete, 7 auditorijoje kovo 15 d. 17 h.

Kviečiame į trečią ciklo apie muziką paskaitą, vyksiančią VU KHF, 7 auditorijoje, kurios metu pianistė Evelina Žigaitė kalbės apie XX amžiaus muzikos stilius.

XX a. – populiariosios kultūros ir muzikos klestėjimo laikas. Dėka technikos ir informacinių technologijų modernėjimo, muzika tapo vis labiau prieinama masiniam vartojimui. Istoriškai susiklostė, kad XXa. išsiskiria muzikos stilių margumynu. Išpopuliarėjusi lengvoji estradinė muzika, visiems pasiekiamas muzikavimas, atsiradusi ir išsiplėtusi muzikos industrija – tai tik kelios priežastys, lėmusios gausybės muzikos stilių atsiradimą. Kiekvienas stilius, bėgant laikui, tapo ne tik muzikos išreiškimo forma, tačiau apjungė ir tam tikras idėjas, pasaulėžiūrą. Paskaitoje apžvelgsim svarbiausius muzikos stilius XX a., jų susikūrimo (ar sukūrimo) aplinkybes, raidą ir įtaką vienas kitam.

Įpratome lyginti „Kauno“ daryklą su „Švyturio“, skirtingas brendžio rūšis, aiškintis, kuriame bare alų skiedžia, kuriame nelabai. Vis dėlto jau šioje vietoje, matyt, suklystame, priimdami, jog alkoholį vartoti tarsi ir nekeista, visiškai priimtina. Panašiai sukasi ir tabako gaminių vartojimo ratas.

Aurelijus Veryga, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Biomedicininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas, nervų sistemos tyrimų centro „Neuromeda“ gydytojas psichiatras, pamėgins įvardinti dabartinę Lietuvos situaciją alkoholio vartojimo atžvilgiu, kas veikia ir stengiasi išsaugoti alkoholio reklamą visuomenėje, Kaip kitos šalys sprendžia panašias iškilusias problemas, su kokiomis naujomis problemomis susiduriama. Taip pat kiek nuostolių alkoholio vartojimas padaro visuomenėje, socialiniu, psichologiniu ir ekonominiu atžvilgiu, ar alkoholio vartojimas sietinas su bendru visuomenės išsilavinimu.

Šias ir kitas panašias temas Aurelijus Veryga aptars Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, 5 auditorijoje vasario 23 d. 17h.

LUNI Kaunas tęsia savo neperiodinį paskaitų ciklą apie visuomenės sveikatą ir sąmoningumą. Tik žinodamas poveikį ir alternatyvas, asmuo gali pasirinkti savo individualųjį vartojimo kelią.

Kviečiame į filmo peržiūrą vasario 15 d. 17 h. Kauno apskrities viešosios bibliotekos rūsyje esančioje kavinės erdvėje (Radastų g. 2).

Čarlio Čaplino 1940 metais pastatytas filmas „Didysis diktatorius“ – tai pirmas šio kūrėjo įgarsintas darbas, kuriame jis satyriškai piešia Adolfo Hitlerio personažą. Tai buvo tokia lengvai atpažįstama A.Hitlerio parodija, kad save tarsi kreivame veidrodyje išvydęs fiureris paskelbė Čapliną didžiausiu Vokietijos priešu.

Žydų tautybės kirpėjas (vaidina Čaplinas), kuris kaunasi už išgalvotą šalį- Tomainiją – kovos metu išgirsta vado Šulco išvargusį pagalbos šauksmą ir nusprendžia jam padėti. Šulcui sėkmingai išsigelbėjus, o kirpėjui dėl amnezijos patekus į ligoninę, po dvidešimties metų jis išeina ir sužino, jog Tomainija yra valoma diktatoriaus Adenoido Hynkelio (taip pat vaidina Čaplinas). Hynkelis niekina žydus ir nuolatos siaubia jų getą. Tuo tarpu kirpėjas grįžta į savo kirpyklą gete. Nežinodamas apie esama antižydišką Hynkelio politiką, jis susiduria su arijų kulto gauja. Kirpėją išgelbėja jo draugas Šulcas, vienas ištikimiausių Hynkelio vadų. Jo dėka getas susilaukia atokvėpio nuo diktatoriaus atakų. Kirpėjas atnaujina savo darbą kirpykloje ir užmezga platonišką draugystę su Hana. Bet įvykiai pasisuka nedėkinga linkme, kai Hunkelis, supykdytas žydų bankininko, kuris atsisakė finansuosti jo artėjantį karą su Austerlitcu, vėl pradeda atakuoti getą. Galiausiai, kai iš diktatoriaus tikimasi dar vienos neapykantos kupinos, karą eskaluojančios kalbos, prie mikrofonų prieina kirpėjas ir Čarlis Čaplinas baigia vaidinti, pasakydamas kalbą apie taiką toleranciją ir humaniškumą, kuri ir dabar atrodo lygiai tokia pat aktuali, kaip ir 1940 metais.

Renginys Facebooke: http://www.facebook.com/events/105774729550779/.